Markizės, taip pat žinomos kaip lietaus priedangos, yra architektūriniai įrenginiai, įrengiami virš įėjimų į pastatą arba balkonų ant stogo, siekiant apsaugoti nuo lietaus ir vėjo bei apsaugoti nuo sužalojimų dėl krintančių daiktų. Pagal dydį ir formą markizės gali būti skirstomos į mažas markizes (pvz., konsolines arba pakabinamas markizes), dideles (pvz., sienines- arba kolonas-remiamas markizes) ir stacionarias markizes. Pagal medžiagą jas galima klasifikuoti kaip stiklo pluošto konstrukcijas, visas -plienines konstrukcijas, PC plokštes, aliuminio lydinius ir kt.
Markizės plačiai naudojamos viešose vietose, tokiose kaip įvažiavimai į pastatus, pėsčiųjų tiltai, mokyklų vartai ir eismo sankryžos, todėl pėstiesiems ir dviratininkams patogu vengti saulės ir lietaus. Projektuojant juos reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip konstrukcijos saugumas, atsparumas vėjui, harmonija su supančia aplinka ir kaimyniniai santykiai.
Markizės – tai architektūriniai įrenginiai, įrengiami virš įėjimų į pastatą ar balkonų ant stogo, siekiant apsaugoti nuo lietaus ir vėjo bei apsaugoti nuo sužalojimų dėl krintančių daiktų. Pagal formą markizės gali būti skirstomos į mažas markizes (pvz., konsolines ir pakabinamas markizes), dideles (pvz., sienines- arba kolonas-remiamas markizes) ir standartizuotas markizes (pavyzdžiui, iš naujų statybinių medžiagų pagamintas, masiškai patentuotas konstrukcijas, modelius}} markizės.
Pagal jų medžiagą markizės daugiausia gali būti skirstomos į stiklo pluošto konstrukcijos markizės, visų -plieninių konstrukcijų markizės, PC lakštų (polikarbonato lakštai, polikarbonato kietumo plokštės) markizės, aliuminio lydinio markizės ir polikarbonato lakštų surinktos markizės ir kt.
